Apie meilės romanus darbe
Atspėkite, kas sieja vyrą ir moterį, kurie nuolat susitinka, o susitikimui elegantiškiau apsirengia, kurie nuolat kalbasi apie tai, kas abiem svarbu, kuria bendrus planus ir drauge siekia juos įgyvendinti, kurie supranta vienas kito užuominas.
Tokį klausimą psichologė Erica Junn uždavė porai tūkstančių tiriamųjų. 85 procentai atsakė, jog paminėta pora - įsimylėjėliai, jaunavedžiai ar šeima. Tik 15 procentų įtarė, jog jie bendradarbiai.
TV serialai ir meilės romanai teigia, kad švelnūs jausmai gimsta po pirmo žvilgsnio pamačius nepažįstamąją kruizinio lainerio denyje ar bent prašmatnaus viešbučio bare, o jų priežastis - paslaptingas sielų artumas. Sielos, suprantama, būna įsikūrusios itin patraukliuose kūnuose.
Santuokų statistika tvirtina, jog daug dažniau gyvenimo draugu tampa ne žavus nepažįstamasis, o bendramokslis ar bendradarbis. Amūras mėgsta iš anksto pasirūpinti, jog įsimylėjėliai atsidurtų šalia vienas kito.
Šiuolaikinė įstaiga turėtų būti jauki, darbuotojai – jauni ir linksmi profesionalai, o jų santykiai nuoširdūs ir kolegiški. Šiuolaikinė įstaiga puoselėja bendrumo jausmą. Todėl su bendradarbiu galima jaustis saugiai, su juo sieja bendri išgyvenimai. Jis jau pažįstamas ir jo elgesį galima numatyti. O nauja pažintis visada rizika. Be to, jai plėsti reikia laiko, kurio "darančioms" karjerą moterims visada pritrūksta. Todėl smagu pasinerti į svajas apie būsimą pasimatymą darbe, o drauge kyla noras geriau atrodyti bei šauniau pasirodyti. Jei tuo tarnybiniai romanai ir baigtųsi, darbdaviai jais tikrai būtų patenkinti. Bet siekimas atkreipti patrauklaus bendradarbio dėmesį galiausiai pavyksta, ir nuo fantazijų pereinama prie draugiškumo, nuo jo - prie artumo ir intymumo. Tai tarsi "medaus mėnuo". Ar jo metu gali rūpėti darbas? Deja, meilės bei sekso šventė anksčiau ar vėliau baigiasi, ir ją keičia rūpesčiai, nes toli gražu ne visada abu partneriai vienu metu suvokia, kad jų ryšys jau nebe patrauklus. Štai tada visi tarnybinio romano pliusai – buvimas kartu, bendri tikslai ir pan. – tampa jo minusais. Ir jo herojai vėl įsitikina, kad už malonumus tenka "mokėti". To negana – "permokėti".
Menas ir gyvenimiška patirtis tvirtina – vienam laimingai pasibaigusiam meilės romanui tenka bent keletas, o gal ir keliolika nusivylimų. Susipykus su draugės pusbroliu, šokių partneriu ar vyriškiu, su kuriuo supažindino pažinčių tarnyba, galima įvykdyti visa, kas "privaloma" daryti, kai žūsta meilė: galima plėšyti nepateisinusio vilčių vyriškio nuotraukas, išsiverkti gailestingai bendradarbei, tyliai ir tauriai kentėti, susilaukiant aplinkinių užuojautos ar ryžtis vienos nakties nuotykiui. Tarnybinis romanas taip paprastai nesibaigs. Teks nuolat matyti nuvylusį. O dar blogiau – gali tekti su juo spręsti bendrus uždavinius, dalykiškai ir, deja, geranoriškai bendrauti, kai norisi jį suplėšyti į mažus gabalėlius. Ne ką geriau, jei bendradarbės užjaus ir guos paliktąją bei smerkiančiais žvilgsniais varstys suvedžiotoją. Todėl kai kurie darbdaviai drakoniškomis bausmėmis grasina įsimylėjėliams. Antai, JAV koncernas "Aerotek" uždraudė meilės romanus tarp bendradarbių ir veja iš darbo ne tik šiuolaikinį Romeo ir Džiuljetą, bet ir jų viršininką, kuris leido įsiplieksti tarnybinei meilei. Iš karto prarasti ir darbą, ir meilę be abejo skaudu.
Antra vertus – ko vertas meilės nuotykis, jei dėl jo niekuo nerizikuojama?