• TITULINIS
• KONTAKTAI

 

Paslaptingas virusas

Paslaptingasis ŽPV virusas.

ŽPV yra žmogaus papilomos virusas, kuris gyvena ant mūsų odos ir gleivinių ir dažnai moterims ir vyrams sukelia infekciją. Ištirta apie 100 ŽPV tipų. Vieni jų yra mažos rizikos, t. y . mažiau pavojingi, kiti – onkogeniniai, t. y. galintys sukelti vėžį. Atsiradus gimdos kaklelio vėžiui, beveik visada diagnozuojama ŽPV infekcija. Iki 80% seksualiai aktyvių moterų kuriuo nors savo gyvenimo laikotarpiu užsikrečia ŽPV. Paprastai ŽPV infekcija būna laikina, ji pranyksta savaime per kelis mėnesius ar metus. Tačiau lėtinė, tam tikro tipo didelės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Liga – tai didelis išbadymas.
Gimdos kaklelio vėžio žala moteriai yra neapsakomai didelė, susijusi su dideliais išbandymais. Liga smarkiai trikdo gyvenimo kokybę gydymo metu ir dar ilgai po jo. Gimdos kaklelio pakitimų diagnozavimas ir gydymas sukelia smarkų stresą. Net menki pokyčiai gimdos kaklelyje verčia moterį nerimauti dėl santykių su partneriu ir savo vaisingumo. Gydymui išleidžiama daug pinigų. Todėl itin svarbi yra prevencija ir teisingas gydymas.

Ką reikia žinoti.
Prezervatyvas ne visiškai apsaugo nuo infekcijos, nes infekcijai atsirasti net nebūtinas tikras lytinis aktas – ŽPV užsikrėsti galima ir susilietus lyties organų srities gleivinei. Jei turite pastovų lytinį partnerį, tai ne visada pašalina ŽPV infekcijos pavojų, nes lemtingi yra viso gyvenimo santykiai – ir tie, kuriuos jūs ar jūsų partneris turėjote anksčiau. Rizika atsiranda nuo pat pirmųjų lytinių santykių. Gleivinių ŽPV infekcija atsiranda abiejų lyčių parteriams. Didėjant abiejų partnerių nesantuokinių santykių skaičiui, didėja ir ŽPV perdavimo tikimybė.

ŽVP – uždelsto veikimo bomba.
Tik nuolatinė, t. y. besitęsianti ir besikartojanti onkogeninio ŽPV tipo infekcija gali sukelti vėžį. Vėžys gali atsirasti net praėjus 10-20 metų po apsikrėtimo ŽPV. Tačiau ne kiekvienai moteriai, užsikrėtusiai onkogeniniu ŽPV virusu, išsivysto vėžys. Nustatyta, kad per savo gyvenimą 50-80% moterų užsikrečia ŽPV, iki 50% iš tų infekcijų būna onkogeninės. Ir vis dėlto, pavyzdžiui, Amerikoje tik 7,7 iš 100 000 moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu.
Onkogeninės ŽPVinfekcijos gali sukelti ir retesnes vėžio formas, tokias kaip išangės, varpos, makšties, vulvos ir gerklų vėžį.

Kiti rizikos veiksniai.
Onkogeniniai ŽPV tipai yra pati svarbiausia priežastis atsirasti gimdos kaklelio vėžiui, tačiau svarbūs ir kiti rizikingi veiksniai:
Rūkymas. Cigarečių toksinai kaupiasi gimdos kaklelio gleivinėse. Rūkymas silpnina imunitetą. Rūkančiai moteriai, užsikrėtusiai onkogeninio tipo ŽPV, yra didesnė rizika, kad infekcija taps nuolatine ir galės sukelti gimdos kaklelio vėžį;
Didelis lytinių partnerių skaičius;
Didelis nėštumų ir gimdymų skaičius;
Kitos lytiškai plintančios infekcijos. Tyrimais nustatyta, kad chlamidioze sirgusioms moterims dažniau išsivysto gimdos kaklelio vėžys;
Susilpnėjęs imunitetas, ŽIV ar būklė po organų transplantacijos.
Mažiau pavojingos (mažesnės rizikos) ŽPV infekcijos gali sukelti lyties organų karpų ( smailiagalių kondilomų) atsiradimą.
Karpos gali atsirasti praėjus keletui mėnesių po užsikrėtimo – nuo mažų baltų gumbelių iki didesnių žiedinį kopūstą primenančių išaugėlių. Jų gali būti lytinių organų išorėje ir viduje. Tokios karpos yra išgydomos, tačiau jų atsiradimas moteriai sukeliai nemažą psichologinį stresą.

Gimdos kakalelio vėžys – vyresnių moterų liga.
Dažniausiai gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vyresnėms nei 45 metų moterims, nors 30% atvejų nustatoma jaunesnėms nei 45 metų moterims. Itin retai suserga jaunesnės nei 20 metų moterys. Tačiau jaunos merginos yra ypač jautrios onkogeninio ŽPV tipo infekcijai ir jos pasekmėms, nes ankstyvame amžiuje įgyta infekcija yra pavojingesnė. Pakitimai gali vykti daug greičiau, nes ląstelės nėra visiškai subrendusios.

Kad išvengti ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio.
Gydytojas ginekologas – onkologas med. dr. Kastytis Žilinskas:
Pirminė prevencija šiuo metu Lietuvoje – tai dviejų rūšių skiepai prieš gimdos kaklelio vėžį. Geriausia yra skiepyti 12 – 15 metų amžiaus mergaites, dar neturėjusias lytinių santykių. Vakcina yra saugi. Pskiepyti mergaites galima visose medicinos įstaigose, turinčiose leidimą skiepyti. Pagal Lietuvoje patvirtintas metodikas vakcinuojamos merginos ir moterys nuo paauglystės iki 27 metų amžiaus. Bet tai nereiškia, kad negali pasiskiepyti vyresnės moterys. Naujausi duomenys rodo, kad šios vakcinos yra veiksmingos ir vyresnėms. Neturėjusioms lytinių santykių mergaitėms , nebūtina nustatinėti, ar jos infekuotos ŽPV. Vyresnėms moterims prieš vakcinaciją rekomenduojama išsitirti. Jei nerandami onkogeniniai ŽPV tipai, jos gali drąsiai skiepytis. Turtingesnėse Europos Sąjungos valstybėse (pvz.Austrijoje) mergaičių vakcinaciją apmoka valstybė. Tokos skiepijimo tvarkos įvedimas Lietuvoje ženkliai sumažintų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Kol kas medikų ir politikų pastangų neužtenka tai įgyvendinti. Aktyviau turėtų padėti moterų organizacijos.
Antrinė prevencija – reguliariai tikrintis gimdos kaklelį pas specialistą. Šiuo metu šalyje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuri taikoma visoms moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Kiekviena moteris kas 3 metus nemokamai gali atlikti onkocitologinį tyrimą, kuris parodo gimdos kaklelio ikivėžį arba vėžį. Tokiu būdu anksti išaiškinami ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai - displazijos, kurie turi būti gydomi. Jei moteriai nustatomi pakitimai, tikrintis gimdos kaklelį ji turi kasmet.
Labai svarbi apsisaugojimo priemonė – vengti atsitiktinių lytinių satnykių. Tokių santykių metu būtina naudotis prezervatyvu, nors jis pilnai neapsaugo nuo užsikrėtimo.

Gimdos kaklelio tyrimai.
Moterims, kurioms reguliariai tiriamas gimdos kaklelis, gimdos kaklelio vėžio dažnis gali būti sumažintas iki 80%. Atliekami tokie gimdos kaklelio tyrimai:
PAP tepinėlis – visame pasaulyje pagrindinis gimdos kaklelio patikros programos tyrimo metodas. Pavadintas atradėjo Dr. George Papanicalaou vardu. Ginekologinės apžiūros metu paimama ląstelių nuo išorinio gimdos kaklelio paviršiaus ir tiriama laboratorijoje. Jei randama pakitimų, toliau atliekami šie tyrimai:
Kolposkopija – tai vizualus gimdos kaklelio ir makšties tyrimas kolposkopu ( jame yra didinamieji lęšiai), atliekamas patyrusio kolposkopuotojo. Gimdos kaklelis, makštis, vulva ir išangė patepamos 3-5 % acto rūgšties tirpalu. Acto rūgštis nesveikus, pakitusius audinius nubalina labiau nei normalius;
Biopsija. Tai įtartino gimdos kaklelio audinio paėmimas ir mikroskopinis ištyrimas
Lietuvoje susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir mirčių skaičius - vienas didžiausių Europoje. Tai yra maždaug 21 atvejis 100 000 moterų. Skaičius 4 kartus didesnis, negu Suomijoje, 2 kartus, negu Švedijoje ir beveik 2 kartus, negu Latvijoje. Didesnis sergamumas šia liga Europo Sąjungoje šiuo metu yra tik Rumunijoje.