Puiki karjera ar meilės džiaugsmai?
Gediminas Navaitis, dr., psichologas:
Milijonai moterų siekia profesinės karjeros. Jos nori tapti ryžtingos, energingos, veiklios, sugebančios vadovauti. Ne mažiau moterų nori ir darnių intymių santykių. Vargu, ar pasyvus, tingus ir nuolankus partneris yra jų misteris Šaunusis. O su tiek pat veikliu, kiek ir jos, darboholiku sunku sutarti dėl viršenybės.
Kokį vaidmenį pasirinkti?
Siekianti karjeros moteris prisiima ir stengiasi kuo geriau atlikti įvairius vaidmenis: kompetentingos specialistės, veiklios organizatorės, griežtos viršininkės. Kiekvienas naujas vaidmuo - tai ir nauja užduotis, kuriai reikia laiko bei jėgų. Todėl didesnė atsakomybė darbe priverčia kažko atsisakyti, o tas “kažkas” labai dažnai yra šeimoje atliekami slaugytojos, kulinarės, auklės vaidmenys.
Poros seksualiniams santykiams tokia padėtis taip nėra palanki. Kuo daugiau jėgų skiriama karjerai, tuo mažiau lieka netikėtoms staigmenoms ir malonumams. O nuovargis ir darbo stresas nesustiprina noro žaismingai šėlioti. Seksologas K.Milddmen’as rašo, kad jo konsultuotų verslo vadovių iš Niujorko (JAV) svarbiausioji seksualinė problema - ne partnerio neištikimybė ar intymaus ryšio monotonija, o nuovargis ir nesugebėjimas nors trumpam atsiriboti nuo darbo.
Ar tai padėtis, iš kurios nėra išeities?
Pakalbėkime apie pasirinkimo įgūdžius.
Nerūpestingoje vaikystėje nuolat kamavomės rinkdamiesi, ką žaisti, sukdami galvą, ar valgyti saldainį iš karto, ar palikti jį vakarui. Paauglystėje buvo nė kiek ne lengviau – sportas ar mokslas, pasimatymas ar pasirengimas kontroliniam, tapti teisininku ar menininku. Tokie klausimai kankino kone kiekvieną. O ir vėliau nuolat tekdavo rinktis: tarp dviejų savaip patrauklių meilės ryšių, tarp gero atlyginimo šiandien ir puikios perspektyvos rytoj.
Išgyventos pasirinkimo kančios ugdė savitus sprendimo būdus. Suaugusi moteris gali nieko nesirinkti ir laukti, kol kiti nuspręs už ją, gali studijuoti horoskopus ar mėtyti monetas, kad iškritęs herbas ar skaičius taptų jos likimo įrankiu ir nurodytų kelią, kurio pati nedrįsta ieškoti. Ši suaugusi moteris taip pat gali vadovautis tėvų bei pedagogų išugdytomis nuostatomis: pirmiau padaryk tai, kas svarbu mums, o vėliau galėsi daryti tai, kas svarbu tau. Šis pasirinkimo principas dažnai yra išreikštas tiksliais, konkrečiais nurodymais: "Nesimylėk, kol neištekėsi. Netekėk, kol nebaigsi universiteto ir t. t." Tokie reikalavimai gal ir išmintingi, bet dažnai jie suvokiami taip: pirmiau tai, kas svarbu (darbas, mokslas, karjera ir k.t.), o po to - kas nesvarbu (meilė, santuoka, seksas). Kadangi kiekvienam gyvenimo atvejui nuoseklią veiksmų seką sudaryti vargu ar pavyktų, pasirinkimas supaprastinamas - seksas ir meilė leidžiami po to, kai bus baigti svarbūs darbai (tarsi juos būtų įmanoma pabaigti). Taigi laikas sutvarkomas labai tiksliai: 95 procentai jo skiriama pareigoms ir pasiruošimui ateičiai, 5 procentai - šiai dienai ir malonumui. Tokio pasirinkimo rezultatas - nusivylusios namų šeimininkės bei rūpesčių persekiojamos karjeristės. Pirmosioms intymumas uždraustas tol, kol nebaigti visi namų ruošos darbai, antrosioms - tol, kol nesutvarkyti verslo reikalai. Todėl pačiu smagiausiu momentu pirmoji paprastai sako: "Stop, pamiršau išjungti viryklę", o antrosios artėjantį orgazmą nutraukia mobilaus telefono skambutis.
Visgi yra moterų, patenkintų savo darbu bei intymiais ryšiais, sugebančių pasirinkti, suderinti karjerą ir seksą. Kuo jos pasižymi?
Ogi gebėjimu nevadovauti !
Psichologės Annos Grassel apklaustos moterys, užimančios vadovaujančias pareigas Šveicarijos ir Austrijos verslo kompanijose bei valstybinėse įstaigose, pasidalino į dvi grupes: vienos kopė karjeros laiptais ir džiaugėsi meile, kitos tenkinosi vien karjera. Visos jos puikiai atliko savo profesinius vaidmenis (antraip nebūtų padariusios karjeros). Tačiau tos, kurios buvo patenkintos savo intymiu gyvenimu, gebėjo atsisakyti vadovės vaidmens ir pasirinkti kitokius vaidmenis.
A. Grassel atrado sąryšį tarp tokių iš pirmo žvilgsnio tolimų dalykų: darančios profesinę karjerą moters dalyvavimo įvairiuose klubuose, visuomeninėse organizacijose ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu. Įvairiems klubams priklausė, labdaroje darbavosi kone visos karjeristės. Tačiau vienos iš jų vadovavo ir po darbo, tapdavo visuomeninės veiklos lyderėmis, o kitos tiesiog užsiimdavo tuo, kas joms patinka, taigi, atsisakydavo vadovės vaidmens. Šios, sugebančios ir vadovauti, ir pasikliauti kitų sprendimais, moterys daug dažniau nei "amžinos vadovės" buvo patenkintos ir savo intymiu gyvenimu. Jos žinojo, kokį vaidmenį nori atlikti, ir pasirinkdavo jų bent kelis. Tuo tarpu nepatenkintos intymiais ryšiais moterys visur ir visada bandė atlikti vis tą patį ir tą patį vadovės vaidmenį.
Šiuolaikiškoje skubančiųjų visuomenėje vis labiau populiarėja nuomonė, jog siekianti karjeros moteris neturi laiko ir jėgų seksui, t. y. neturi 2-3 valandų per savaitę tam, kas jai malonu. Darbas bei karjera yra parankus pretekstas nesigilinti į poros problemas ir jų nespręsti, pasikliauti likimu, kuris kažkodėl turi pasirūpinti ir intymaus gyvenimo tobulinimu. Darbas bei karjera yra patogus būdas atlikti tik vieną, saugų racionalios vadovės vaidmenį ir vengti kitų vaidmenų. Tokie pasirinkimai gali padėti karjerai. Tačiau pagavokite: kartu su artimu žmogumi pailsėti nuo pranašumo ir valdžios – ar tai ne smagesnis ir kur kas malonesnis karjeros siekimo kelias?