Sėkmingas antrasis bandymas ar nusivylimas?
Psichologas dr. Gediminas Navaitis
Lietuvoje kasmet išsiskiria 11-12 tūkstančių šeimų. Tiek pat laisvų vyriškių pasijunta nevaržomi jokių įsipareigojimų. O jei dar pridėsime išsituokusius praeitais, užpraeitais bei dar ankstesniais metais, tai jų skaičiaus bus tikrai nemenkas. Kone visi jie skyrėsi dėl to, kad buvo nesuprasti, nemylimi ir nevertinami. Todėl stipriosios lyties atstovai vėl ieško laimės ir neretai ją randa - apie 20 proc. registruojamų santuokų - tai antrosios santuokos. Vienos jų bus sėkmingos, o kitos vėl baigsis barniais ir skyrybom.
Kaip sužinoti antrosios santuokos ateitį? Gal ją padės numatyti emocinių ryšių su buvusia šeima geresnis supratimas.
Veik pusė išsiskyrusių vyrų vėl veda ar užmezga pastovų ryšį su moterimi per pirmus penkis metus po ištuokos. Penktadalis tai padaro tik po dvidešimties ar daugiau metų po ištuokos. Taigi, maždaug nuo trisdešimtųjų iki penkiasdešimtųjų savo gyvenimo metų jie lieka vienišiais. Paprastai todėl, kad neįveikė skyrybų streso. JAV psichoterapeuto Robert’o Johnson’o duomenimis per pirmus metus po ištuokos kas ketvirtas išsiskyręs vyras patyrė depresiją. Likusieji, pasak R.Johnson’o, ištuoką pergyveno lengviau, nes jie galėjo remtis emocinių ryšių nutraukimo patirtimi, kurią įgijo 5 - 7 vaikystės metais, silpnėjant emociniam ryšiui su motina (dukterys tokį ryšį išsaugo ilgiau nei sūnūs, nes šiems norint tapti vyrais, reikia atsiriboti nuo moteriškumo). Todėl, norint sužinoti, kas ištiks vyrą po ištuokos, tereikia jo paklausti apie jo vaikystę. Išgirdus, jog sutariantys tėvai juo rūpinosi, galima prognozuoti, kad jis nėra liguistai priklausomas nuo artimųjų, todėl ir savo šeimos iširimą sugebės sąlyginai lengvai išgyventi, greičiau sukurs naują emocinį ryšį su kita moterimi. Pastovaus naujo emocinio ryšio nesugeba užmegzti vyrai, kurie buvo patenkinti savo šeimyniniu gyvenimu, o ištuoka jiems buvo visiškai netikėta. Artimus santykius su drauge sunku sukurti vyrui, kuris emociškai susietas su kita moterimi. Todėl gal ir netikėtas pastebėjimas: neturintis atsiribojimo nuo artimo žmogaus patirties, t.y. ir paauglystėje emociškai labiau susietas su motina nei bendraamžiais vyras nesugeba atsiriboti nuo moters, su kuria išsiskyrė. Emocinė priklausomybė gali "užsimaskuoti" - pasireikšti nesugebėjimu savarankiškai tvarkyti savo buitį, atsakyti už save. Tada ieškoma ne mylimosios, o globėjos, namų tvarkytojos.
Su panašiomis problemomis susiduria visi išsituokę vyrai. Tačiau, jei per pusantrų arba dvejus metus po ištuokos vyras vis dar aiškinasi, kodėl buvusi žmona pasakė taip, o ne kitaip, jei vis dar neranda laiko išpakuoti iš buvusių namų iškilmingai išsineštų daiktų, neišmetė raktų nuo buvusio buto ar bando atnaujinti seksualinį ryšį su "eks", tai jo emociniai ryšiai su buvusia šeima ilgai nenutrūks, o naujo artimo ryšio perspektyva gana prasta.